Šviečia saulė, daug palmių, daug kur jūros ar vandenyno pakrantė, oras +28 laipsniai, nėra metų laikų. Kas tai? Dominikos respublika. Tai rytinė Haičio salos dalis, apie 48,000 kvadratinių kilometrų ploto. Čia visus metus žalia, žydi gėlės, daug pakrantės. Atskridus iš Lietuvos saulė. Žaluma, žydra jūra labiausiai krenta į akis. Palmių čia daug. Tropikai. Pietinę šalies pakrantę skalauja Karibų jūra.
Bačata būdingiausias muzikos stilius Dominikanoje. Taip taip aš nesuklydau. Jie savo šalį vadina “Dominicana“. Tam , kad atskirti nuo kitos Dominikos valstybės Karibų jūros rytinėje dalyje, mažesnėje saloje. Bačata čia skamba visur. Tiesiog norisi šokti jai skambant. Girdėjau daug dainų. Pavyzdžiui daina “Camino real“ (Tikras kelias) man ir dabar skamba ausyse. Kai žodžius išverčia vietinis žmogus, juos po to supranti. Ispanų kalba gana paprasta. Dabar rašant groja bačatą kompiuteris, mane tai įkvepia. Kitas muzikos stilius čia yra merenge. Daug kur Dominicanoje ji skamba.
Važiuojant į šiaurę, užsukome į vietinių vaisių turgų. Begalės papajų, avokadų, bulvių daug rūšių, jų neįmanoma prisiminti, yra rūšis Tajota. Ananasai, bananai. Mango sezonas baigėsi, jų buvo nedaug. Kokosai. Prekystaliai nukloti. Bulvių maišų kalnai.
Dominikos respublika pritaikyta turizmui. Daug turizmo policijos. Vietiniai gerbia ir padeda turistams. Daug viešbučių, ypač 5 žvaigždučių. Valstybėje gyvena 10,5 milijono gyventojų. Aukščiausia šalies vieta yra Duarte viršūnė- 3175 m aukščio. Tropinė valstybė tarp Karibų jūros ir Atlanto vandenyno. Sostinė yra Santo Domingas su 3 milijonais gyventojų. Valstybėje yra mokamos autostrados ir daug asfaltuotų kelių. Aukščiausios vietos yra Centrinė Kordiljera. Šiaurėje yra žemesnė Septetrional Kordiljera. Tarp jų yra derlingiausia šalies vieta- Cibao slėnis. Čia tarpsta visos žemės ūkio kultūros.
Santo Domingas. Didelis miestas. Eismas chaotiškas. Vairuoti nesinorėtų. Automobiliai be priekinių numerių. Iš šoninių gatvių įsukinėja nelaukdami, kol pravažiuos pagrindine. Perėjos formalios, pėsčiųjų niekas nepraleidžia. Automobiliai: Toyota, Hyundai, amerikietiški modeliai. Kuro kaina aukštesnė nei Lietuvoje. Atlyginimas 300- 400 JAV dolerių.
Vietinė valiuta yra doleris. Oficialiai. Bet galima atsiskaityti JAV doleriais daug kur, grąžą atiduos Dominikos doleriais. Daug kur galima atsiskaityti kortele. Keityklose galima išsikeisti ir JAV dolerius ir eurus. Mitą, jog geriau vežtis dolerius, sulaužiau. Keitykloje skaičiavau ne kartą, išvada,- eurus paprasčiau, kursas atitinka pas mus esantį. Atsiskaitant JAV doleriais, jie patogiau, tiesiog jais beveik visur galima mokėti.
Dėl Covid 19 patalpose reikia dėvėti kaukes, lauke- ne. Parduotuvių mažų daug. Yra didelės modernios parduotuvės. Labai gerbia turistus. Buvo parduotuvių, kur reikėjo parodyti europinį covid19 pasą. Buvo, kai lydėjo turizmo policija. Neprašyta. Eina šalia. Užtveria mažesnes gatveles, kad sustotų mašinos. Jie po to nufotografuoja, matyt dėl to, jog parodyt, ką nuveikė.
Dominikos respublikos prezidento rūmai pastatyti 1947 metais. Neoklasicizmo stilius. Jie puošniai atrodo. Juos saugo atskira sargyba. Bet leidžia fotografuoti rūmu. Mielai fotografuojasi su mumis.
Žmonės geranoriški, padeda turistams. Nebuvo jokio nemalonaus santykio su vietiniu. Jie beveik juodi, pusiau juodi ir baltieji, labiau įdegę. Absoliuti dauguma yra katalikai. Maiste dominuoja vištiena. Yra kiaulienos daug. Yra žuvies daug. Daug vaisių ir bulvių. Populiarios midijos ir aštuonkojai. Bet midijos su krevetėmis paruošiamos primityviai- viename katile, todėl rezultatas prastas. Vanduo iš krano prastas,- jo gerti negalima, netgi valytis dantų. Ledukai kavinėse būna patikimi. Man skaniausi vaisiai buvo papajos ir ananasai. Papajos labai sultingos. Ananasai saldūs, minkšti, centras minkštas, nesutraukia burnos gleivinės. Alus kelių rūšių, dažniausiai “President“, kurio yra visur. Gali net naktį nusipirkti, neriboja kaip pas mus. Vynas iš kitur, dažniausiai iš Čilės ir Argentinos.
Populiariausias gėrimas yra romas. Jis gaminamas iš cukranendrių, kurių plantacijų Dominicanoje yra. Turistams rekomenduojama jį pirkti didelėse parduotuvėse. Jis stiprus, visad karšta, užtenka mažos dozės. Kitas populiarus gėrimas yra mama chuana. Išvertus būtų: mama Janina. Jo sudėtis: kelių rūšių medžių žievelės, medžių skalos. Ant jų užpilama: romas, saldus vynas ir skystas medus. Reikia šį mišinį palaikyti, po to gerti. Saldus lengvas alkoholinis gėrimas su maloniu aromatu. Išgėrus ant tų pačių žievių vėl galima užpilti 3 minėtus skysčius ir vėl bus skanu.
Kitas Dominicanos simbolis yra cigarai. Auginamas tabakas. Yra keli cigarų fabrikai. Viename jų buvau prezentacijoje. Tabako lapų gamyba yra tiksliai reglamentuota. Auga tabakas 73 dienas. Nuskinamas viršutinis ir 2 eilės žemesnių lapų. Visa kita eina į kompostą. Lapai yra sudedami ir fermentuojasi 4 metus. Po to iš jų gamina cigarus. Geriems cigarams eina ištisinės lapų dalys. Dūmai į plaučius netraukiami. Tik į burną. Nesusidaro pripratimas. Cigarą surūkyti užima 1 valanda laiko. Tai yra poilsio dalis. Geriausia užsidėti skrybėlę ir mėgautis prie židinio šaltu metų laiku mūsų šalyje. Cigaro rūkymas dehidratuoja, todėl reikia išgerti skysčių.
Sostinė Santo Domingas yra didžiausias šalies miestas. Pietinė salos dalis, ant Karibų jūros kranto. Miestas didelis, neatrodo, jog čia įsikūrę 3 milijonai. Daugiau nei Lietuvoje. Pakrantė prie viešbučio stati, truputį raižyta. Prie viešbučio plaukioja daug šiukšlių, dėl stataus kranto neįmanoma pasiekti vandens. Savaitgalį miestiečiai leidžia netoli kranto po medžiais. Kažkas groja. Kažkas pardavinėja. Kiti ilsisi. Mieste yra metro tinklas. Tai 1, 2A ir 2B metro linijos.
Eismas mieste chaotiškas. Neįsivaizduoju europiečio Santo Dominge už vairo. Eismas vyksta dešine puse. Bet daug motorolerių, lenda jie iš visų pusių, kas didesnis tas teisesnis.
1992 metais, 500 metų po Amerikos atradimo, Santo Dominge atidarytas Kolumbo švyturys. Jis kainavo 200 milijonų dolerių. Tuo metu prezidentu buvo Balagueris, ilgametis Dominicana prezidentas. Švyturys yra milžiniškas architektūrinis paguldyto kryžiaus formos statinys. Idėja buvo tokia, kad švyturys švies į dangų kryžiaus formos šviesą. Bet šalyje dažnai dingsta elektra, todėl tai nenaudojama. Kryžiaus susikryžiavime yra K. Kolumbo sarkofagas. Prabangus, įmantrus. Sevilijos katedroje man pasakojo, jog Kolumbo kūnas perkeltas į ten. Paklausiau gidų. Atsakymas dviprasmiškas. Ir Sevilijoje ir Santo Dominge. Sakau, jog galima atlikti DNR tyrimą. Atsakė, jog visiems patogiau mitai, kad Kolumbas ir čia ir ten. Balaguero kryžius milžiniškas. Šimtus metrų eini galerijomis, ten lyg parodos. Nemokamos. Paguldyto kryžiaus formos. Aukštis milžiniškas, netelpa į objektyvą. Šalia pastato popiežiaus Jono Pauliaus II automobilis. Lietuvoje jis buvo po metų modernesniu automobiliu.
Netoliese sostinėje yra 3 skirtingų spalvų ežerėliai po žeme. Los Tres Ojos. Ten urvai, bet miesto vidury. Čia filmuotas filmas. Ežerai skirtingų spalvų. Kiekvienas skirtingam urve. Atstumas tarp jų mažas. Tad nepervargstant pamačiau kelis ežerėlius skirtingų spalvų. Yra stalaktitų urvai, yra atviras dangus, yra tarp stalagtitų ir stalagmitų esanti erdvė.
Kitas sostinės rajonas yra kolonijinis rajonas. Čia spalvoti namai atnaujinti turistams pamatyti. Centrinė gatvė pėsčiųjų. Magnetukai, suvenyrai, alus. Viskas skirta turistams. Kainos užkeltos. Nieko neperku. Yra netgi knygynas, ko vėliau pasigedau šalyje.
Kolonijinio rajono šiaurinėje dalyje yra Pasaulinis Gintaro muziejus. Muziejus nėra didelis. Bet eksponatai stebina, atvykus iš gintaro krašto. Čia yra geltono, oranžinio ir mėlyno gintaro. Daug gabalų su inkliuzais. Dominicanoje gintaras kasamas žemėje, kalnuotose vietovėse. Į šiaurę nuo sostinės. Jis susidręs iš sakų, bet kitų medžių. Muziejuje yra ir larimaro eksponatų. Larimaras yra mėlynas mineralas. Muziejuje parduodami papuošalai su sertifikatais.
Pėsčiomis netoli iki Ispanijos aikštės. Čia Kolumbo alkazaras. Jame gyveno K. Kolumbo sūnus. Senas pastatas, kur gyveno vicemeras. Diegas Kolumbas. Hispanjolos ir Indijos vicemeras nuo 1509 metų. Dabar muziejus. Gotikos mudecharų stilius, tradicinis. Pastatytas iš koralinių rifų blokų. Diego žmona buvo dona Maria iš Toledo. Daug senų baldų ir kitokių eksponatų. Labai patiko vaikščioti su audiogidu po jį. Galima viską fotografuoti. supažindina su Kolumbo laikais.
Iš šių rūmų veda seniausia Amerikoje grįsta gatvė. Ji vadinama Damų gatve. Ji nuveda iki 1511 metais pastatytų Karališkų namų, juose muziejus. Namai statyti Aragono karaliaus nurodymu. Kieme matosi metalinis bulius- meno kūrinys. Yra patranka iš tų laikų. Tolėliau matosi upė Osama. Joje uostas su dideliais kruiziniais laivais. Damų gatve kažkada vaikščiojo ponios. Dabar čia daug turistų. Bet vietos daug, visiems užtenka.
Praėjus Karališkus namus, netoli Nacionalinis Panteonas. Jis buvo skirtas žymiausiems Dominikos respublikos žmonėms. Tačiau… Turiu sugrįžti į šalies istoriją, kad suprastumėte kas kur kada? 1930 metais vadovauti valstybei pradėjo diktatorius Rafaelis Trujillo (tariama: Truchiljo). Jis žuvo 1961 metais. 1936 metais jo pavarde pervadinta sostinė. Dar aukščiausias kalnas ir daug kitų objektų. Jis turėjo keliolika namų, mėgo išskirtinę prabangą. Žmonės kentėjo, žūdavo. Visur jo portretas. Jis paruošė Panteoną pompastiškai amžinai garbei. Jis iš ten pašalino, kas jam nepatiko.
Tačiau istorija jam atkeršijo. Po žūties šeima bėgo į Prancūziją su milijonais. Sako, jog nekenčiamą diktatorių pakišo po kanalizacijos dangčiu. Kiti sako, jog pervežtas į Paryžiaus Per Lašezo kapines.
Netoliese už kampo jau Pirma Amerikos katedra. Jos nepavyko aplankyti, nes buvo užrakinti vartai. Tvora aukšta ir smaila, nesiryžau lipti. Šalia skveras su Kristupo Kolombo paminklu. Čia daug žmonių. Kažkas groja. Kažkas fotografuoja. Triukšminga. Daug balandžių, žmonės juos lesina. Paminklo postamentu lipa mergina- pirma indėnė tainė (tautos pavadinimas).
Nuo čia ir einu pagrindine turistine sostinės gatve. Pavalgius kavinėje, pavarčius magnetukus, supratau, kad čia viskas turistams ir brangiau. Tada alaus bokalas ir bandymas pasikalbėti su vietiniais.
Apžiūrėtas Santo Domingas. Važiuoju į šiaurę. Netoli kelio, sostinės pakraštyje stovi griuvėsiai tarp palmių. Čia buvo cukranendrių perdirbimo fabrikas. Dirbo vergai iš Afrikos. Tai seni laikai. namas senas ir didelis be stogo, bet tropikuose gerai išsilaikęs. Dar keli pastatai šalia. Aplink žalia žolė ir palmės. Šalia lūšnelės vietinių žmonių.
Šiame sostinės pakraštyje daug lūšnų, primena braziliškas favelas. Skarda dengtos pašiūrės, kuriose gyvena pabėgėliai iš Haičio. Šioje šalyje gyvena vien juodaodžiai, tikėjimas yra atvežtas iš Afrikos, kalba prancūzų. Dominikiečiai jų nemėgsta, kaip mes kaimynų iš rytų. Policija juos sulaiko, gaudo. Bet Dominicanoje virš 10 procentų žmonių iš Haičio. Ten vietiniai neitų net dieną, ten gali iš karto nušauti ar apiplėšti. Ji yra skurdžiausia Amerikos valstybė. Nusikalstamumas siejamas Dominicanoje tik su haitiečiais. Haityje paplitęs vudu kultas, apeigos atsivežti iš Afrikos.
Kelionė į šiaurę. Kelias kyla vis aukščiau, nes tenka kirsti Kordiljerus. Pradžioje mokama autostrada pilna mašinų.
Privažiavom Santo Cerro papėdę. Įkalnė stati, bet mes ne iš kelmo spirti. Užvažiuojame į kalno viršūnę. Vaizdas į Cibao slėnį pasakiškas kaip iš lėktuvo. Čia dauboje ant kalno Kristupas Kolumbas pastatė kryžių. Jį buvo gavęs iš karalienės Izabelės kaip kelionės talismaną. Kovojo ispanjardai su tainais, pirmuosius lydėjo sėkmė. Santo Cerro yra šventa duobė išvertus į lietuvių kalbą.
Santuario Nuestra de las Mersedes. Taip vadinasi didinga Marijos šventovė ant kalno. Čionai vyksta piligrimai. Yra vietos poilsiui, atsigerti, užkąsti. Mums būnant kitų maldininkų nebuvo. viską apėjome. Aplink ryškiai žali dideli medžiai su ryškiai oranžiniais ar raudonais dideliais žiedais- “degantys medžiai“. Kai nužydi kabo didelės rudos ankštys gal 20 cm ar ilgesnės.
Važiavimas ilgas, įkalnės ilgos aukštos. Pavargus nuo važiavimo smagu atsivėsinti. Baiguate upėje yra krioklys. Įspūdingas vaizdas. Dar smagiau pasimaudyti. Apačioje po kriokliu. Dugnas išplatėjusioje upėje smėlėtas, gylis tik iki pažastų. Vanduo apie 22 laipsnių. Ramu, nuošalu, galima pakelti droną. Vakarėja. Ieškom nakvynės Radom ją džiunglių viešbutyje. Rančos tipo. Gamtoje tarp tropinių vaismedžių atskiri namukai. Džiunglių garsai. Šalia teka upė, yra pėsčiųjų tiltas per ją. Jarabacoa miesto apylinkės. Kitą dieną važiuosim į didmiestį. Viešbučio sode pilna vaisių. Paklausiu vietinio ar galiu juos valgyti? Jis man padavė maišelį ir sakė neimti nuo žemės, o skinti. Vieni vaisiai buvo karambolos. Kitų pavadinimo neatsimenu, o gyvenime nebuvau valgęs.
Santjagas- milijoninis miestas šiaurinėje dalyje Cibao slėnyje. Čia aplankiau miesto centrinę aikštę. Bažnyčia. Regiono vyriausybė. Miestas puošiasi Kalėdoms. Santjagas įkurtas paties K.Kolumbo 1495 metais. XIX amžiaus viduryje jis buvo valstybės sostine. Mieste centre yra dengtas turgus pritaikytas turistams. Apačioje yra keitykla. Jei keitiesi didesnę sumą, prašo asmens dokumento. Atkūrimo didvyrių monumentas yra aukščiausias statinys, skirtas Dominicanos herojams. Ant kalvos 74 metrų aukščio. Nuo jo papėdės matosi tolimos apylinkių kalvos ir visas miestas slėnyje. Skulptūros visiems Dominikos respublikos didvyriams. Įskaitant Duartę, kuris laikomas valstybės įkūrėju. Jo vardu pavadinta aukščiausia šalies viršukalnė.
Santjago pakraštyje yra seniausias Dominikos respublikoje Auroros cigarų fabrikas. Panašių yra keletas, bet šis seniausias, įkurtas 1907 metais. Prezentacija užtruko 3 valandas. Paaiškino tabako auginimą ir apdirbimą. Pamokė kaip rūkyti cigarą.
Kirtus visą salą, atvykome į šiaurinę pakrantę. Iš tolo matosi įžymybė- Christ the Redeemer. Tai Kristaus statula išskėstomis rankomis ant stačios apie 799 metrų aukščio uolos. Į ten kelia lyno kelias, bet buvo sugedęs. Važiavome sunkvežimiu. Iš pradžių per apgyventus priemiesčius. Šalia ėjo ir važiavo laidotuvių dalyviai, 12 metų berniukas mirė nuo leukemijos. Pravažiavom kapines. Vos vos užvažiavus atsiveria panorama jei nedengi debesys. Apačioje Puerto Plata miestas. Daug turistų, suvenyrų turgelis. Fotografuoja visi iš visų pusių. Kristaus priekis į šiaurę, tad fotografuoti labiau prieš saulę išeina. Netoliese tropinių augalų parkas, daug visokių gėlių, žydinčių krūmų. Po to vėl stačiu zigzagu žemyn. Bet stabdžiai atlaiko. Vairuotojai Dominicanoje šaunūs. Uola vadinasi Pico Isabell de Torres.
Puerto Plata (lietuviškai “Sidabro uostas“). Miestą įkūrė K. Kolumbo brolis Bartolomejus Kolumbas 1496 metais. Jame didelis uostas. Ilga šiaurinė pakrantė. Vienoje salelėje stovi Neptūno skulptūra su trišakiu. Miesto centrinėje aikštėje papuošta kalėdinė eglė, nors dar tik lapkritis. Šalia bažnyčia. Netoli centro yra graži pėsčiųjų gatvelė, kuri visa rausva. Atrodo sintetinė arba Barbės spalvos. Bet visi langai idealiai švarūs, tinkami atspindžiams lyg veidrodžiuose fotografuoti. Kita turistinė gatvelė šalia yra uždengta iš viršaus skėčiais. Tai irgi foto gatvė.
Nakvynė gretimame Sosua mieste ant Atlanto vandenyno kranto. Tai yra istoriškai žydų miestas. Geri viešbučiai, gera pakrantė, malonu maudytis.
Dominicanoje yra visokių pramogų. Išbandome vieną. Damajagua upė turi 27 krioklius. Mes išbandome 7. Šokinėjame nuo krioklių ir plaukiame. Organizuota pramoga. Pavienių žmonių čia neįleidžia. Gauni šalmą, liemenę, kuri neleidžia nuskęsti. Tenka eiti apie 1 km ar daugiau į mišką. Prie upės yra laiptai, kuriais gali nulipti arba šokti nuo 3 metrų aukščio į vandenį. Gyvenime taip nebuvau daręs, bet organizatoriai mane įtikino, nušokau sėkmingai. Kiti kriokliai žemesni, tiesiog nučiuoži akmeniu į vandenį. Upė išgraužusi gilų kanjoną. Saulė beveik zenite, bet plaukiant užstoja medžiai ir uolos. Priešpaskutinis buvo 5 metrų aukščio krioklys. Čia jau nebešokau, nes niekas neįkalbinėjo. Būčiau įveikęs. Paskutinis buvo įveikiamas tik čiuožiant užpakaliu uoloje pragraužtu grioviu. Jis kreivas tad ir kūnas slenka nevaldomai sukdamasis, susimušiau kelią, bet greitai sugijo šiltame tropikų ore. Nuotraukų iš šios upės nėra, nes neleido neštis telefonų ir fotoapratų. Nes šokama į vandenį.
Po to vykstame į La Isabelą. Tai Nacionalinis parkas. Vakariausias šalyje aplankytas taškas. Prie įspūdingos įlankos yra muziejus. Čia K. Kolumbo buvo įkurta antra gyvenvietė Amerikoje. Dabar čia niekas negyvena, nėra net kaimo. Čia yra K. Kolumbo namo pamatai, jo sandėlio pamatai. Po stogeliu guli žmogaus griaučiai. Aiškina, kad K.Kolumbo laikų juodaodis. Man tie griaučiai neatrodė tamsūs, o tais laikais Amerikoje nebuvo juodaodžių. Dar čia yra muziejus po stogu. Jame eksponatai iš tų laikų, bet neįspūdingi ir nedaug. Gražiausia čia įlanka. Prie K. Kolumbo namo aukštas status krantas apaugęs krūmokšniais. Teritorija aptverta, auga reti medžiai su retais lapais. Žemė nuklota nudžiuvusiais lapais.
Kita diena , atsikėlus viešbutyje. Kursas į rytus netoli pakrantės. Privažiuojame San Juano upę. Pakrantės apaugę mangrovėmis- džiunglės auga iš vandens, šaknys gerokai virš vandens. Medžiuose pilna paukščių. Čia labai patogu,- su laivu nuo plento apie kilometras iki vandenyno. Plaukimas trumpas, o įspūdžių daug. Užėjo lietus, pakilo bangos, o plaukiam į vandenyną. Jo vandens spalva skiriasi nuo upės.
Pasiplaukiojom. Važiuojam toliau į rytus. Pakrante. Privažiavom Playa Grande. Didysis pliažas. Tiesiog ilga pakrantė paplūdimio. Beveik negyvenama. Yra kavinukės, barai. Viskas pakrantėje. Dar primityvus dušas ir tualetas. Bangos milžiniškos. Palmės kaip iš atviruko. Paragaujam labiausiai paplitusių kokteilių, maudomės. Atsistoji ant šlapio smėlio, ateina banga, užpila ir parverčia. Voliojiesi ant smėlio, o grįžtantis vanduo tempia į vandenyną. Po to dušas skardinėje būdoje. Pietų valgymas po medžiais, ant smėlio pastatyti stalai ir kėdės, patiektas karštas vaistas, jūros gėrybės ir kt.
Dienos tikslas pasiekti nakvynę Samanos pusiasalyje. Įvažiavimas į jį labai kalnuotas. Stojame fotosesijai. Aukštyn žemyn kairėn dešinėn. Iš priekio bando pakilti sunkvežimis , bet neužvažiuoja, nes statu ir status posūkis.
Apsigyvename pakrantėje, už įlankos tolumoje matyti didžioji žemė. Smagu pakrante tarp palmių pasivaikščioti. Vakare su prožektoriais tinklais gaudo kažkokius mažus vėžiagyvius. Pabandom ir mes. Nesupratau, nes laimikis vos įžiūrimas, labai mažas.
Kitą dieną plaukiame į Haičio nacionalinį parką atviru laivu su stogu. Plaukimas ilgas, daugiau kaip valandą. Daug uolėtų negyvenamų salų. Jose medžiai, žolė, akmenys. Medžiuose tupi pelikanai ir kiti paukščiai. Laukinė gyva gamta. Pulkai skraidančių ir garsus leidžiančių paukščių virš galvos. Pirmykštė gamta.
Pasiekiame krantą, čia maža prieplaukėlė. Išlipus urvai su pirmykščių žmonių piešiniais ant olos. Fotografuoju, kiti filmuoja. Čia atvykti sausuma neįmanoma. Reguliuojamas turistų srautas. Viskas čia priklauso gamtai.
Grįžtam laivu atgal. Sustojame saloje pasimaudyti. Ji pritaikyta turistams. Smėlio pakrantė, palmės. Kavinės be sienų po stogu. Tualetas. Įdomiausia daryti fotosesiją po palmėmis ir vandenyje. Čia bangos nedidelės, nes sala įlankoje. Vietiniai siūlo už pinigus fotografuotis su papūga. Kai jis nuėjo valgyt, aš irgi užsimaniau žuvies. Žiūriu papūga ant skersinio. Papūgos fotosesija. Žuvis buvo labai skani.
Aplankyti 4 šalies regionai iš 6: Santo Domingo, Centrinės Aukštumos, Šiaurinė Pakrantė, Samanos Pusiasalis. Varom į Punta Cana ir Pietvakarius.
Pakeliui Altos de Chavon miestas Karibų jūros pakrantėje. Paramount filmų gamintojai sukūrė prieš kokį 50 metų ispanišką gyvenvietę. Čia filmuojami filmai. Labai gražus vaizdas iš jos aikštės į Chavon upę, kuri tikra. Yra nedidėlė bažnyčia , miesto aikštė, ikikolumbinis muziejus, amfiteatras. Jame dainavo Frankas Sinatra. Altos de Chavon niekas negyvena. Dirbtinas pasaulis. Norėjau pavėsy atsigerti ir pailsėti, radau iguanos didelę skulptūrą ir prisėdau.
Pakrantėje yra ilga Saonos sala. Karibų jūra. Plaukiame su laivuku į salą. Pakeliui sustoja seklumoje jūroje. Vandens gylis 1 metras. Temperatūra vandens 28, oro virš 30. Pavėsio nėra. Gali braidyti, nardyti. O šokti? Taip, nes skamba bačata. Laivukų daug, turistų daug. Saonoje palmės kaip iš atviruko, gauname valgyti po stogu džiunglių kavinėje. Fotografavimas, muzika, bačata, sekli jūra… Atgal plaukiame katamaranu lėčiau. Gražūs vaizdai. Bronzinės merginos šoka pagal vietinę muziką.
Higuey. Vadinsiu Higvėjumi. Atokiau nuo kranto didelis miestas. Garsus jis Altagracia bazilika. Ši bažnyčia didžiulė su milžiniška aikšte, suvenyrų kioskais ir didžiuliu palmių parku priešais. La Altagracia Mergelė paveikslas yra laikomas šventu čia nuo XVII amžiaus. Sausio 21 kasmet susirenka čia piligrimai. Paveikslą kol susiradau, teko pavaikščioti po baziliką, užsilipti aukščiau. Išeinant patalpa žvakėms. Uždegiau žvakes šeimos nariams, čia karšta nuo liepsnų.
Pagaliau liko kelios dienos pasyviam poilsiui Punta Canoje. Čia daug 5 žvaigždučių viešbučių- keliasdešimt. Jie kaip atskiros salos. Pinigų nereikia- jei susimokėjęs valgyti ir gerti gausi dykai ir kiek nori ar net daugiau. Tingus gulėjimas neįdomus, nors nuo lovos iki vandens tik koks 50 metrų. Vakarais vyksta žaidimai, koncertai, pramogos. Yra baseinas. Siūlo masažą, suvenyrus ir net… žolę. Visko atsisakiau. Pilna apsauginių, net su šunimi. Saugumas ir turistas čia viskas.
Tiesiog paplūdimyje siūlo įvairias prekes. Išeinu iš viešbučio. Darbuotojai gerbia turistus. Praėjimas yra, bet labiau praveria vartus. Prieinu už kelių minučių turgų turistams. Teko su jais derėtis, nors nelabai moku. Vadina “mano draugas“, “kaina tik tau“. Reikia nepasiduoti pirmam įspūdžiui. Romas nupirktas sostinės supermarkete. Cigarai nupirkti Auroros fabrike. Kavą galima ir čia pirkti. Vieniems malta kava, kitiems kavos pupelės. Dar kakavą perku. Net duoda mamą chuaną išgerti, surūkyti cigarą. Kitoje gatvės pusėje parduotuvės turistams, ten truputį brangiau. Už jų gatvelės, kur gyvena vietiniai, parduotuvės ir užkandinė ir vaistinė vietiniams. Kainos labai prieinamos. Suvenyrus galima bet kur įsigyti.
Tokią pamačiau Dominicaną. Visada šilta. Daug pakrančių. Gausu palmių ir žydinčių gėlių bei medžių.