Vasaros kelionė į mums netolimą salą. Ji yra antra pagal dydį Baltijos jūroje. Tiesioginio transporto nebuvo. Tad kėlėmės į žemyninę Švediją, po to į Gotlandą.
Tikrovė pranoko lūkesčius. Gražu, saugu, ramu. Keliavome po salą automobiliu. Po šiaurinę ir pietinę, rytinę dalis. Sala ilga- 125 km ilgio. Keliai asfaltuoti, eismas nėra intensyvus. Švedai kultūringi vairuotojai. Mūsų draugas visą laiką vairavo saloje. Gyvenome Visbyje senamiestyje.
Išlikusi miesto siena buvo išorėje. Miegame senamiestyje. Mašina “miega” po langais. Tobula. Visbis išlikęs laiko tėkmėje. Siena supa miestą. Daug vartų sienoje. Daug bokštų. Į vienus galima užlipti ir lipome. Kai kur prie sienos pristatyti gyvenami namai betarpiškai.
Visbis vienintelis miestas saloje. 3,4 km ilgio siena statyta XII- XIV amžiuje. Priklausė Hanzos lygai. Todėl tapo turtingu. Priklausė tai Danijai, tai Švedijai, tai Vokiečių ordinui, tai net piratams. UNESCO saugo Visbį.
Turistinis miestas. Labai daug turistų iš pačios Švedijos. Daug kavinių ir restoranų. Vakare einant senamiesčiu matosi languose žvakutės, lemputės, gyvena žmonės. Bet visur gali žiūrėti į namo vidų. Maži namukai, maži langučiai. Nėra plastikinio šlamšto. Visos smulkmenos tikros.
Lietuvai svarbiausia vieta yra Kathamarsvikas. Rytinėje Gotlando pakrantėje nuošalioje vietoje. Mes čia apsilankėme. Turėjome puikų gidą švedą, kuris sunavigavo. Gotlando komunikatas. Kathamarsvike Lietuvos ir išeivijos pasirašytas dokumentas, kuriame teigiama, jog „Visų pasaulio lietuvių gyvybinis tikslas yra nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimas“.
Dvaras įspūdingas, bet nuošalus. Tai įvyko 1989.08.06. Dokumento tekstą parengė Jonas Pajaujis, redagavo Antanas Buračas. Dokumentą pasirašė Kazys Bobelis, A. Buračas, Česlovas Kudaba, Vytautas Landsbergis ir kiti.
Važiavome į šiaurę Gotlande kol kelias baigėsi. Netiesa. nesibaigė. Nemokamas keltas Foriosunde perkėlė su mašina į Forio salą. Čia svarbiausi objektai yra raukai. Tai gamtiniai akmeniniai paminklai. Juos vėjas ir sniegas ar lietus išskaptavo. Formos labai įvairios. Vienas jų yra atvaizduotas ant švediškų kronų banknoto.
Ant 200 kronų žalio banknoto. Kitoje banknoto pusėje- Ingmaras Bergmanas. Abi banknoto pusės skirtos mažai Forio salai. Šio žodžio nemoku išversti, taip vadina švedai: “raukas”. Jis susideda iš kalkakmenio. Digerhuvud ir Langhammars vietovėse raukai ir juos fotografuojantys turistai.
Forio saloje radome originalią kavinę. Senas pastatas, originalus. Aplink daugybė senų automobilių, padargų. Kavinės teritoriją riboja akmeninė siena. Už jos raudonų žydinčių aguonų laukas. Valgėme aguonų fone lauke. Kitas objektas buvo Forio muziejus ir Bergmano centras. Garsusis švedų režisierius iškeliavęs anapilin. Jis daugybę metų gyveno Forio saloje.
Viduryje Gotlando salos aplankėme Romą. Tai miestelis žinomas nuo vikingų laikų. Vėliau XII amžiuje čia pastatytas vienuolynas. XVIII amžiuje jo paskirtis pasikeitė. Buvo čia karališkas dvaras, apskrities valdytojas. Mes radome vienuolyno griuvėsius. Aplink labai išvystytas žemės ūkis. Pamatėme daug gražių augalų rūšių, gėlių.
Toftoje pasidžiaugėme saulės spinduliais paplūdimyje. Juk vasara. Važiavome į salos pietvakarius. Pakelėje picerijoje pavalgėme. Lankėme aukštą statų skardį pajūryje.
