Uolos iškilusios virš upės, jas lanko būriai turistų. Tai Saksonijos Šveicarija- uolos išraižytos gilių tarpeklių. Ratheino uolos, tarpekliai, stačių šlaitų ir akmeninių sienų labirintai. Viso to viršūnė yra akmeninis Bastėjos tiltas, kurio ilgis 76 metrai. 1851 metais smiltainio tiltas buvo pastatytas vietoj ankstesnio medinio.
Saksonijos Šveicarijos Nacionalinis parkas aplink Elbę tęsiasi iki Čekijos Šveicarijos Nacionalinio parko. Vokiško parko centras yra Bad Šandau mieste kurorte. Plotas yra 93,5 kvadratinių kilometrų.
Per šį regioną eina Malerweg (Dailininkų kelias). Tai 8 dienų trukmės pėsčiųjų takas. Jis praeina ir Bastėjos tiltu, mano akimis gražiausia vieta. Kasdien reikėtų praeiti 15- 20 km. Pavadino regioną prieš 200 metų Saksonijoje gyvenę Šveicarijos dailininkai, jiems aplinkinis grožis priminė namus.
194 metrus virš Elbės upės iškilę Bastėjos uolos iš smiltainio susiformavo seniai, vanduo erozijos būdu išskaptavo įvairiausių formų bei dydžių skulptūras. Bastei (lietuviškai “bastionas“) rodo gynybinį pavadinimą. Viduramžiais čia buvo gynybinis žiedas aplink pilį.
Yra didelė aikštelė automobiliams miške. Pro šakas jau kyšo uolos. Yra takas kairėn truputį žemyn su apžvalginėm aikštelėm. Vaizdo aprašyti neįmanoma. Šalia pastatų kompleksas- viešbutis, kavinės, suvenyrų parduotuvės, tualetai. Apsirūpinę suvenyrais lipame taku- laiptukais žemyn ir atsirandame ant Bastėjos tilto. Labai greitai gražiausia vieta pasiekta. Čia dešinėje žemai teka Elbė, matosi tolimos apylinkės. Priekyje dešiniau akis užgriebia Rateną- miestelį, kurortą, kurį pasieksime pėsčiomis. Kairėje tarp miškų žalumos kyšo daugybė uolų. Jos galimai pasiekiamos takais mišku.
Lipame žemyn. Takas vingiuoja tai mišku, tai išeina į pakraštį, kur uolos vis kitos ar tos pačios, bet kitu kampu ir jau iš apačios kitaip atrodo. Dirba fotoaparatai. Jau pasirodo stogai po kojomis. Tai Ratenas. Nusileidžiame į mažą miestuką kaip paveiksle.
Turistų čia daug. Yra parduotuvės, viešbučiai, suvenyrai. Pailsėję pavėsyje, suvalgę ledų, traukiame prie Elbės. Miestas išsidėstęs viename krante. Kitame krante irgi miestelis, bet tilto nėra. Keltai perkelia. Sulaukiame savo laivo. Plaukiame į Kionigštaino miestelį.
Šita kelionės dalis labai maloni. Gražūs vaizdai abipus upės ir priekyje. Elbė vingiuota, vaizdai keičiasi. Priplaukiame Kionigštainą. Išlipame gražiame mažame miestelyje. Perėjus miestelį vis aukštyn, stogai ir bažnyčia jau žemiau kojų. Takas eina mišku aukščiau ir aukščiau. Einame po žalia medžių laja. Ima lynoti, slidu lipti, bet pasiekiame Kionigštaino tvirtovę. Sienos tokios tvirtos ir aukštos, tvirtovė milžiniška, kad nepavyksta jos visos patalpinti į kadrą. Jos plotas 9,5 hektarų. Ji randasi 247 metrus virš Elbės upės, tiek pavyko užlipti iš laivo.
XIII amžiuje čia jau buvo tvirtovė, tuo metu čekų. XVI amžiuje vyko tvirtovės esminis perstatymas. 1600 metais jau buvo pastatyta tvirtovė. Vėliau dar buvo statomos kareivinės, didžiausia vyno statinė. Iškastas giliausias Saksonijoje šulinys. XVIII amžiaus pradžioje Saksoniją valdė kurfiurstas Augustas I. Jis buvo tuo pačiu ir Lietuvos Lenkijos Respublikos karalius, vadinamas Augustu II Stipriuoju. Jis dažnai lankėsi tvirtovėje, organizavo didžiausios vyno statinės gamyba, kareivinių statyba. Tvirtovė buvo laikoma nepaimama ir iš jos neįmanoma pabėgti. Joje įrengė kalėjimą, jame uždaryta daug garsių žmonių.
Pagrindiniai vartai yra vakarinėje pusėje. Virš jų Vytis. Tiksliau ATR herbas, tai Augusto II Stipriojo ženklas. Fotografuojuosi Vyčio fone. Vartai didžiulis pastatas, jame galerija eini aukštyn keliasdešimt metrų pastate. Tamsu, dabar apšviesta. Gale krintantis tinklas. Virš vartų didelė Georgienburgo pilis. Užlipus į tvirtovė- Naujas Arsenalas. Priešais šulinio paviljonas. 152,5 metrų gylio šulinys- vienas giliausių Vokietijoje. Yra vandens pakėlėjas, kuris jau buvo elektrinis. Dabar jau tik eksponatas.
Priešais Magdalenenburgas. Į jį įėjus per galą, nuožulni plokštuma veda žemyn į vyno rūsį. Vyno statinė 238.000 litrų talpos. Ąžuolinė su gausiais raižiniais. Už šio pastato kito galo stovi bažnyčia. Šv.Georgijaus garnizono bažnyčia. Priešais stovi senosios kareivinės. Jos yra seniausios Vokietijoje. Dabar kareivių čia nėra. Vietoj jų- kavinė, suvenyrų parduotuvė, tualetas turistams.
Už kareivinių nugaros yra naujosios kareivinės. Praėjus visus pastatus atsiveria panorama- miškas žemai po kojomis ir toli matosi. Čia pat yra liftas turistams, bet lankantis jis neveikė. Tvirtovės gynybinė siena su išsikišimais ir kampais. Juose yra sargybinių bokšteliai. Daug jų. Eini per tvirtovę, o atrodo, jog miestą praeitum.
Palei sieną nuo bokštelio iki bokštelio einam į rytus. Iš bokštelių toli matosi- miestelio dalis, kurios neužstoja miškas, slėniai tarp miškų. Nuo ryčiausio bokštelio varom į vakarus. Nuo rytinių bokštelių vaizdas į rytus- matosi Bad Šandau miestas kitoje upės pusėje. Už miesto miškas ir Čekijos siena. Taip pamačiau kaimynų čekų šalį iš aukštai.
Prabangiai atrodantis “bokštelis“,- geltonas, didelis, restauruotas. Jis vadinasi Fridrichsburgas, XVI amžiaus pastatas. Jo viduje graži salė, čia būna iškilmingų renginių ir vestuvių. Iš čia pro lazaretą ir kareivines karininkams grįžtu į aikštę tvirtovės centre. Noriu valgyti. Vokietija, noriu dešrelių, deja visos jos suvalgytos. Teko valgyti bet ką. Lietuvoje tokiu atveju rastų dešrelių šaldytuve ir iškeptų. Čia nemalonūs įspūdžiai iš Kionigštaino tvirtovės.
Kiti įspūdžiai geri. Saksonijos Šveicarija netoli Lietuvos. Pinigai čia tie patys- eurai. Vaizdai nuostabūs. Nebent liūtis užkluptų. O svarbiausia pamatai mūsų herbą- Vytį. Lietuviški ženklai.
