Švedija didelė, gera ir įvairi. Panašiai apibūdino šalį Lietuvos ambasadorius Linas Linkevičius. Teko garbė būti ambasadoje ir pasišnekėti. Šiltas pokalbis pranašavo įdomią kelionę.

Pirmiausia apsilankėme Melareno ežero saloje. Vietovė vadinasi Birka. Tai vikingų gyvenvietė Bjorko saloje. Apie 750 metus įkurta, gyveno iki tūkstančio žmonių. Tai buvo prekybos centras, čia kryžiavosi viduramžių pirklių keliai. Birka yra UNESCO saugomų objektų sąraše.

Kai lankėmės Birkoje vyko tatuiruočių festivalis. Dideliame pastate jos buvo pristatomos. Daug matėme tatuiruotų žmonių. Daug buvo laukiančių kol jų kūnus pagražins.

Kitas aspektas,- buvo daug palapinių, kuriuose žmonės nakvojo. Romantiška nakvoti vos keli metrai nuo vandens. Bet Birkoje labiau primena pirmą tūkstantmetį kai panašiai gyveno vikingai.

Prieiname 3 palapines kur lietuviai atvykę, parduoda suvenyrus, pristato lietuvišką senąją kultūrą. Maloniai nustebome ir pasišnekėjome vidury ežero Švedijoje lietuviškai. Jie mums paaiškino kur mums eiti ir ką pamatyti. Ant kranto stovi senoviniai pastatai, jų rekonstrukcija, kur rodomi senieji amatai. Prie kranto sūpuojasi valtys, jų rekonstrukcija, senoviškos.

Einam tolyn. Ryški žalia žolė. Vietomis yra akmenų pavienių ar grupėmis. Takas veda aukštyn. Pakilus pasirodo dešinėje gyvenvietė ir bažnyčia. Bet toli, sukame į kairę. Ant kalvos, supamas akmenų ir uolų čia stovi Ansgaro kryžius. Nuo jo toli matyti į visas puses. Matosi kita sala su bažnyčia. Apeiname lanku kryžių žemyn, susirandame vietą, kur galima atsisėsti ant uolų. Piknikas. Vieno iš mūsų kompanijos gimtadienis.

Grįžtame į keltą. Atplaukėme nuo Stokholmo rotušės ir grįšime atgal. Į vieną pusę,- 2 valandos 15 minučių kelio. Netoli prieplaukos atsisukus matome tą patį Ansgaro kryžių. Jis kaip Birkos simbolis.

Sigtuna yra pirmoji Švedijos sostinė. Mums ji labai patiko mažais mediniais namais , senomis siauromis gatvelėmis, senomis bažnyčiomis ir jų griuvėsiais. Maža, bet graži, lyg iš pasakų Sigtunos rotušė. Ji labiau tinka fotosesijoms. Ji yra populiari vestuvių vieta. Deja šiemet ji dirba nuo liepos 1 iki rugpjūčio 18 dienos. Šis pastatas atidarytas 1744 metais ir išlikęs toks iki šiandienos. Turizmo informacijos centras irgi originaliame name. Čia prisipirkau suvenyrų. Namas jaukus, darbuotoja gera.

Po to vaikštom senom Sigtunos gatvelėm. Užeinam kvos išgerti, kitur pavalgyti. Miestas turi 10000 gyventojų. Seniausia gatvė joje Stora Gatan iš 970 metų pirmame tūkstantmetyje. Vaikščiojom šia seniausia Švedijoje gatve. Namai mediniai, gatvės siauros.

Kapinėse radome šv. Olafo bažnyčios griuvėsius XII amžiaus. Bažnyčia ilga, akmeninė, be stogo. Archeologai mano, jog ji pastatyta dar senesnės bažnyčios vietoje.

Šv. Larso bažnyčios išlikęs apgriuvęs vienas bokštas. Manoma, kad bažnyčia irgi to paties laikmečio kaip ankstesnė.

Kita kapinėse esanti Šv. Marijos bažnyčia iš XIII amžiaus išlikusi ir veikianti bažnyčia. Raudonų plytų statinys. Tarpinis tarp romaninio ir gotikos stilių pastatas.

Drakono sodas yra pačiame Sigtunos centre. Visą kvartalą užimantis sodas su žydinčiomis gėlėmis, medžiais ir krūmais. Tai viešas parkas, kur žmonės gali apžiūrėti, fotografuoti, gėrėtis arba atsisėdus sukrimsti sumuštinį.

Sigtunoje susikūrė naujoji Švedija ir Erikas pasiskelbė karaliumi. Sigtunoje nukalta pirmoji švediška moneta. Iš Sigtunos kilęs pirmas švedų šventasis. Erikas dovanojo tada sklypus ir taip pririšo žmones prie savęs. Pagal kasinėjimų duomenis dabar Sigtuna yra to paties dydžio kaip prieš tūkstantį metų. Sigtunoje yra daugiausia pasaulyje runų akmenų.

Švedijos senovės trečia aplankyta vietovė šiemet- Upsala. 1477 metais įkurtas Upsalos Universitetas seniausias Švedijoje. 130000 gyventojų mieste. Nuo 1164 metų Upsala yra arkivyskupijos centras. Upsalos katedroje ilsisi lietuvaitė Kotryna ir jos vyras Jonas III,- Švedijos karaliai. 1569 metais karūnuoti Švedijos karaliumi ir karaliene. Kotryna ja pragyveno 14 metų. Jų sūnus Zigmantas Vaza pradėjo ATR karalių dinastiją,- Vladislovas Vaza…

Kitą dieną lankėme Stokholmo katedrą. Ji anksčiau buvo remontuojama, tad dabar pats laikas. Katedroje karūnuojami Švedijos karaliai bei sutuokiami. Eksterjeras yra barokinis, o interjeras – gotikinis. Ji yra 1264 metų statybos. Altoriuje Šv. Jurgis.

Išėjus iš katedros matome Karališkuosius Stokholmo rūmus. Einame arčiau. Nusifotografuojame su sargybiniu. Prasideda kažkoks sujudimas. Ruošiamasi sargybos keitimuisi. Įsitaisome priekyje prie grandinės. Ateina sargybinių komanda ir muzikantų trupė, grojanti maršą. Sargybiniai keičiasi. Karaliui bus saugu. Čia labiau turistinis renginys.

Dar viena diena skirta meno oazei. Milesgarden,- skulptoriaus Karlo ir tapytojos Olgos Milesų namai. Jie yra Stokholme. Tai skulptūros ir fontanai gražioje parko aplinkoje. Karlo Miles studija su antikvarine kolekcija. Dailės galerija.

Pavalgyti mėgstame Stokholme Krogen Soldaten Svejk. Šveikas yra legenda, Šveikas pakelia nuotaikas, čia pigiau ir maloniau nei kitur.

Kitą vakarą mums užsakytas restoranas Pelikanas. Nuo 1904 metų čia vystoma gastronominė kultūra. Maistas ir aptarnavimas tobuli. Milžiniški langai stebina dydžiu. Restoranas įkurtas 1664 metais kitoje vietoje. Todėl tradicijos labai senos. Daugiau kaip šimtą metų Pelikanas veikia dabartinėje vietoje.

Tokia senovinė Švedija, pamatyta dabar. Reikia tik atvykti. Eiti, plaukti, važiuoti ir gėrėtis, gerti į save istoriją. Kas kartą pamatau Švedijoje nematyto. Kasdien vis kažką naujo. O dar labiau neatrasto seno.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *