Nuostabus pirklių uostas vadinamas Kopenhaga. Karališkas miestas lyg iš pasakos- raudoni pastatai, daugybė bokštų, daug kanalų, salų. Daug linksmų švenčiančių žmonių. Daugybė piknikaujančių parkuose. Daug deginasi ar maudosi. Tokia kalendorinės vasaros pabaiga Kopenhagoje. Daug turistų, kalbančių vokiškai, lenkiškai, itališkai, ispaniškai ar net rusiškai.
Žymiausias Kopenhagos žmogus buvo Hansas Kristijonas Andersenas (1805- 1875). Jo paminklas dabar šalia Kopenhagos rotušės. Man tai gražiausias paminklas mieste iš didelės daugybės. Manu, kad dauguma mūsų užaugo su H.K. Anderseno pasakomis. Atrodė, jog geras dėdė Danijoje parašė daug gražių pasakų. Jis gyveno Nyhavn gatvėje. Tačiau muziejus jam yra Odensėje, kurioje gimė.
Atvykau autobusu. Pervažiavom Oresundo tiltą bei tunelį ir jau Kopenhagoje. Čia nereikia jokių kaukių. Laisvė visiška. Žmonės draugiški. Jeigu pasiklysti, pasisiūlo padėti. Man iš rankų iškrito bilietas, net nepastebėjau, kažkas praeinantis padavė. Oresundo tiltas baigtas statyti 1999 metais. Apie 16 kilometrų ilgio. Dalis kelio eina tuneliu po vandeniu. Susisiekimas tarp Kopenhagos Danijoje ir Malmės Švedijoje žymiai palengvėjo ir pagreitėjo.
Kas nebuvęs Danijoje, žino Undinėlę Kopenhagoje. Mano viena iš užduočių sau irgi tokia. Eiti tolokai, atokiau centro. Einu per citadelę. Ji pastatyta 1616 metais Kristijono IV. Tai karinė teritorija, vaikščioti galima. Pasigrožiu daugybe ilgų pastatų, aplink pylimas su žole. Už pylimo vanduo. Praeiti citadelę išilgai nepavyko dėl remonto. Teko pylimu grįžti ir eiti kita griovio su vandeniu puse. Undinėlę apspitę turistai iš Azijos. Pasigrožiu atsisėdęs ant akmens. Nufotografuoju. Ji yra ant akmens keli metrai nuo kranto. Nedidelė. Bet didelis simbolis. Undinėlę sukūrė skulptorius E.Eriksenas pagal aludario ir mecenato K. Jakobseno užsakymą. H.K. Andersenas sukūrė pasaką apie undinėlę. Dabar dauguma ją myli, lanko, grožisi. Yra kas nekenčia, yra aplieta dažais ir galva nukirsta. Bet abejingų nėra. Ji laikoma garsiausia Pasaulio skulptūra. Amerikiečiai gal pasiginčytų dėl Laisvės skulptūros. Bet Undinėlė bent jau mielesnė.
Kitas garsus Kopenhagos simbolis- Kristianija. Laisvasis miestas. Anksčiau tai buvo karinė teritorija. Atlaisvinus 1970 metais, pradėjo kurtis aikštelės vaikams, sodai. Vėliau tapo jaunų žmonių rajonu. Aplankiau Kristianiją. Didelėje teritorijoje yra visko: išdažytos ir išpaišytos sienos, neaiškios kilmės pastatai, takai, praėjimai. Parduotuvėlės, Vienoje jų nusipirkau megztinį. Kai kur užrašyta: “Negalima fotografuoti“. Nemažai tamsiaodžių žmonių. Kai kurie nenusakomo amžiaus, kai kurie apsirengę stilingai, bet septyniasdešimtųjų stiliumi. Vaikšto takais. Eina į visokius keistus pastatus. Yra kanapių simbolių. Net mokinius veda grupėmis. Laisvas miestas Kopenhagoje.
Amalienborgo rūmai netoli Kopenhagos centro. Pėsčiomis juos pasiekiau. Čia aštuonkampė aikštė, stovi ketveri rūmai. Stovi marmurinė bažnyčia, kurios kupolas gerai matosi. Prie jos yra metro sustojimas bažnyčios vardu. Rūmų teritorija gana atvira turistams. Vaikščiojau po ją, fotografavau sargybinius. Kol vienas sargybinis pasakė, jog į tą pusę neičiau, ten didesnė saugumo zona. Amalienborgo rūmuose gyvena Danijos karalienė Margarita II. Ji paveldėjo sostą po tėvo karaliaus mirties 1972 metais. Jos vyras prancūzas. Deja jis jau iškeliavęs anapilin. Margarita II yra antroji moteris karalienė Danijoje. Šios puikios šalies istorija sena ir turtinga. XIV amžiaus gale Daniją valdė karalienė Margarita I. 1389 metais ji su sukilusiais švedais nuvertė tuometinės Švedijos karalių. Be to ji buvo Norvegijos karaliaus Hokono VI našle. 1396 metais Margarita I pripažinta Danijos, Švedijos ir Norvegijos regente. 1397 metais Kalmare pasirašyta unija, jos sūnėnas Erikas Pamarėnas karūnuotas visų 3 karalysčių karaliumi.
Karališka šeima Amalienborgo rūmuose gyvena nuo 1794 metų. Karališka gvardija saugo karališką šeimą. Danijos monarchija siekia X amžių,- seniausia Europoje. Konstitucinė monarchija- valstybinė Danijos valdymo forma. Karalienė formaliai dalyvauja įstatymų leidyboje ir valdyme. Pagal profesiją karalienė yra dailininkė. Ji yra piešusi bažnyčios interjero detales. Daug dėmesio skiriama menui. Danai tą jaučia- karalienę dailininkę. Dailininkas Vilmantas Marcinkevičius daug piešė Danijoje, kūrė Margaritai II portretus. Karaliene ji buvo priversta tapti 31 metų amžiaus, nes mirė jos tėvas karalius. Karališka gvardija yra nuo 1658 metų. Raudoni mundurai, meškos kailio kepurės ir rankinės sudėti patronams yra jų skiriamasis bruožas. Jai paprastai eina tarnauti savanoriai. Pamainos keičiasi kasdien 12 valandą. Groja gvardijos orkestras jei karalienė yra rūmuose. Jie ne tik stovi būdelėse, bet vaikšto aplink nustatytais maršrutais. Jie netgi trumpai pakalba su turistai arba sostinės gyventojais. Karališkos gvardijos būstinė yra Rozenborgo pilyje.
Marmurinė bažnyčia kitaip Frederiks kirchė pradėta statyti XVIII amžiaus viduryje Frederiko V. Statybos sustojo ir pasibaigė tik XIX amžiaus pabaigos.
Fredensborgo pilis- oficiali karališkos šeimos rezidencija vasarai. Ji randasi į šiaurę nuo sostinės ant Esrum ežero kranto. Tiesa karalienės vyras prancūzas turi princo titulą, bet ne karaliaus. Jis išėjo į pensiją, atsisakė princo titulo. Dažnai būdavo Prancūzijos vynuogynuose, rečiau Kopenhagoje. Deja, jis iškeliavo jau į kitą pasaulį.
“Juodasis deimantas“ yra Karališkos bibliotekos priestatas pakrantėje prie kanalo. Plaukiant vandeniu jis atsispindi daugybe šviečiančių taškų, jei yra saulė. Prie jo atėjus, atrodo iškilmingai, bet kitaip. Trečias vaizdas yra iš vidaus. Užkilus liftu į viršutinį aukštą, pro stiklinį ir juodą fasadą matosi visas kanalas ir už jo didelė miesto dalis- panoraminis vaizdas.
Kitoje kanalo pusėje beveik priešais Undinėlę yra modernus Operos teatras. Jis visai ant vandens. Aplink išplatintas stogas saugo nuo lietaus.
Rozenborgo pilis Kopenhagoje pastatyta kaip vasaros rezidencija. Išvertus- “rožės pilis“. Valdė tad karalius Kristijonas IV. Dabar pilyje yra karališkos regalijos ir brangenybės. Pilį supa tvora ir vartai. Už jų didžiulis viešas parkas. Jame danai guli ant žolės, piknikauja, bendrauja.
Rundentarn (“Apvalus bokštas“)- unikalus pastatas. Centre yra tuščiaviduris vamzdis. Aplink sukasi kylanti plokštuma, apsisuka ji 7,5 karto kol pasiekia bokšto viršų. Ja lengvai užlipau. Garbingi svečiai yra ja užjoję ant arklio ar užvežti karieta. Viršuje vaizdas į senamiestį. Pastatė tas pats Kristijonas IV. Prie bokšto prisiglaudusi Šv. Trejybės bažnyčia. Virš bažnyčios biblioteka. Bokšto viršuje dar veikianti observatorija.
Dažnai miniu Kristijoną IV. Tai vienas ryškiausių ir minimų Danijos karalių. “Danijos likimas jūroje“- buvo sakoma jo laikais. Jis buvo laikomas “jūrų karaliumi“. Jis mėgo laivus. Jį mėgo danai. Jis buvo laivyno vadu. Plaukė jis į Islandiją, plaukė į šiaurinę Norvegiją. 1644 metais po jūrų mūšio su švedais neteko akies. “Aš vis dar gyvas“ po to sakė Kristijonas IV.
Rotušė. Moderno stiliaus pastatas raudonas ir išpuoštas su bokštu primena pilį. Pastatyta 1905 metais. Viduje didelė pagrindinė salė ir vestuvių salė. Šalia didelė aikštė, kurioje pilna turistų, miestiečių ir balandžių.
Už rotušės aikštės randasi Tivolis. Tai unikalus pramogų parkas. Jis atidarytas 1843 metais. Tais pat metais jį aplankė H.K.Andersenas. Parke yra teatras, komikų, cirko artistų pasirodymai. Vasarą valtys, žiemą – čiuožyklos. H.K.Andersenas mirė Kopenhagoje 1875.08.04. Jis palaidotas Assistens Kirkergord kapinėse, kur ilsisi daug garsių žmonių. Kapinės yra nuošaliau, aš jas pasiekiau metro.
Kristiansborgas. Rūmų kompleksas centre Kopenhagos. Čia yra visa eilė muziejų, zuja turistai. Bet karalienė čia priima svarbius Danijos svečius, susitinka su vyriausybės atstovais. Tam yra Sosto salė, bet į sostą jau nebesėda,- pasikeitė laikai. Čia yra arklidės, atvažiuoja su karieta.
Nyhavn- iš atvirukų ir turistinių prospektų atpažįstamas “Naujasis uostas“. Čia aplink kanalą abipus gatvės. Važiuoja mašinos, o ypač dviračiai. Kanale daugybė turistinių laivų. Jie plukdo turistus po sostinę. Aš irgi taip susipažinau su Kopenhaga. Namai čia ryškių spalvų. Daug gatvės kavinių. Veikia dviračių nuoma. Namai Nyhavne atsirado Kristijono V laikais. Tada jūreiviai čia apsigyveno, priplaukdavo laivais prie krantinės. Namuose kraudavo prekes. Dabar spalvingi laivai ir jų stiebai sudaro gražų vaizdą.
Iš Nyhavn yra pėsčiųjų – dviračių tiltas per didįjį kanalą. Man patiko juo vaikščioti. Kitoje pusėje įdomiausia valgymo erdvė kaip Vilniuje prie Vilnelės.
Toliau Kristinanshavne daugybė laivų, naujų kvartalų. Ėjau pro čia į Kristianiją. Dabar einu į Ganytojo bažnyčią. Daniško baroko stiliumi pastatyta XVII amžiuje unikali. Bokštą apsiviję spiraliniai laiptai su 150 laiptukų. Bokštas matomas iš toli originaliai. Lipant dar labiau Laiptai sukasi ir siaurėja. Iki tokio pločio, kad negali su kitu žmogumi prasilenkti. Apsisukti sunku, nes sukasi galva, baisu nukristi. Atbulom palipus, žemiau apsisuki.
Liko neaprašyta citadelė. Tai tipiška tvirtovė smailais kampais su žemių pylimais, įgilinta, apsupta vandens griovio. Dabar čia karinė teritorija. Vaikščioti ir fotografuoti galima. Bet kariškiai pakelia užtvarus. Pas mus būtų tabu. Čia tvarkingi kareivinių pastatai, plevėsuoja Danijos vėliavos. Už citadelės pakrantėje yra garsioji Undinėlė. Priešais įėjimą į citadelę yra smailu bokštu anglikonų bažnyčia. Netoliese Gefiono fontanas. Skandinavų mitologija: Švedų karalius leido deivei Gefion suarti lauką per naktį, kiek suars taps Danija- Zelandijos sala. Deivė pasikinkė 4 jaučiais paverstus sūnus ir suarė Zelandijos dydžio ir formos lauką. Gefiono fontanas prie bažnyčios yra labai populiarus tarp turistų. Jį sukūrė Andersas Bundgardas.
Nuo pačio paminklo eina Esplanada, kuri pro Kogens Nytorv eina iki Rotušės aikštės. Čia gatvė vadinasi Stroget ir yra pagrindinė apsipirkimų gatvė Kopenhagoje. Pirkti nemėgstu, tai kančia. Pavaikštau gatve, kuri yra ilgiausia Europoje pėsčiųjų gatvė.
Skuespilhuset- karališka trupė visą repertuarą rodo čia. Ant didžiojo kanalo kranto, išsikišęs virš vandens, modernus pastatas, kuriame daug žmonių geria kavą arba tiesiog praeina kažkur. Pastatas randasi šalia Nyhavn.
